- kevelšis
- kevel̃šis sm. (2) 1. ištiža, liurbis, sugriuvėlis: Kad nebūtum buvęs toks kevel̃šis, būtum atlyginęs jiems už tokius darbus Grk. Kevelšis – kurs nezgrabnus, netikęs J. 2. nedailus, gramozdiškas daiktas: Davė tokį kevelšį šaukštą Krkl.
Dictionary of the Lithuanian Language.